- griaužti
- griáužti vksm.
.
.
griauzti — griaũzti, džia, dė 1. tr. kaitinti, gruzdinti: Padėk po karšto pečiaus, kad griauztè sugriaũztum kanapius, t. y. graudūs tepasidaro J. 2. intr. kaisti, gruzdėti: Griauzdžia tie nedėguliai Skr. griauzti; apgriauzti; sugriauzti … Dictionary of the Lithuanian Language
griaužti — griaužti, ia, ė žr. graužti: 1. Žiurkė griaužia K. Šuva griaužia kaulą Sml. Stirna griaužia Pšl. Kiškis griaužia žieves Rm. Voveris prisineša riešutų griaužti Grž. Tokią mažą žolę griauždamos karvės daug pieno neduos Skr. Griaužia kaip kirminas… … Dictionary of the Lithuanian Language
griaužinti — griaužinti, ina, ino 1. caus. griaužti 1: Kam reik griaužinti žardieną, vesk į sodną! KlvrŽ. 2. caus. griaužti 3: Negriaužink savo sąžinės Šts. griaužinti; nugriaužinti … Dictionary of the Lithuanian Language
apgriauzti — apgriaũzti, džia ( da), àpgriauzdė intr. apgruzdėti: Apgriaũzda meisa kepama Ggr. griauzti; apgriauzti; sugriauzti … Dictionary of the Lithuanian Language
apgriaužti — žr. apgraužti 1: Ožka medelį apgriaužė Rm. griaužti; apgriaužti; įgriaužti; išgriaužti; nugriaužti; pagriaužti; pragriaužti; sugriaužti; užgriaužti … Dictionary of the Lithuanian Language
brazduoti — brazduoti, uoja, ãvo 1. tr. MŽ398, K skusti brazdą, grandyti: Piemens beržus brazduoja dėl jų saldumo KzR. Atsisėdęs brazduoju kartį Kp. Nusibodo brazduoti tiek kailių Rk. Parėję valiai brazduot žuvis Skr. 2. tr. tarkuoti: Brazduodamas morkas,… … Dictionary of the Lithuanian Language
ciba riba — interj. žr. 2 ciba: Ciba riba, ožkelė, karklų griaužti! NS823 … Dictionary of the Lithuanian Language
grauzmuoti — grauzmuoti, uoja, avo intr. Ad griauzti, trankyti … Dictionary of the Lithuanian Language
griaužimas — griaužìmas sm. (2) Pn, griaužimas (1) → griaužti: 1. Tokiu griaužimù karvės tiek ir pieno teduoda Skr. Kas tų gyvulių griaužimas! Als. 2. Padūkęs griaužìmas kojos (batas netikęs) – led galiu iškęsti Sml. Ir nuo tokio akių griaužìmo –… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgriaužti — žr. išgraužti: 1. Žiurkės skylę aruode išgriaužė Ėr. | prk.: Akis išgriaužė dūmai Ėr. Pastarūsius piningus vyras išgriaužė (išprašė) nu manie ir pragėrė Dr. ^ Kad šuva laukas, tai nė vilkas jo laukumo neišgriauš Sim. 2. Vanduo išgriaužia sau per… … Dictionary of the Lithuanian Language